lapausis

lapaũsis, -ė smob., adj. (2) 1. Krš kas su nulėpusiomis, nulinkusiomis ausimis: Tos lapaũsės kiaulės penui geresnės, kaip tos, kur su stačiums ausims Vdk. Čia avinas toks lapaũsis Bsg. Ji tokia lapaũsė – ausys nulinkusios lyg kiaulės Skr. 2. prk. žioplys, vėpla: Tas jų vaikinas toks lapaũsis – jo n'išklausi, nė pasisiųsi Jrb. Tokį lapaũsį visuomet lengva apgauti Šmk.